terkšterti

térkšterti, -ia (-na), -ėjo žr. terkšterėti: 1. Maišą bulbų kėlė i térkšterė kas Žln. Jautė, kap térkšterėj[o] plėnė Žln. ║ Perkūnas kad terkšterė[jo] per medį, tai maniau, kad jis gyvas in žemę sulįs Švn. 2. Térkšteria [skiltuvu į titnagą], tai ir insidega Dbč. Išsitrauk prakeiktą liežuvį ir terkšterk per šventą subinę LTR(Vs). 3. Terkštersiu jįjį, jąją paliksiu gyventi Db. 4. Vis tiek neiškenčia, turi ką térkštert Pv. Mažai kada pastaiko, ka gražiai pasakyt – térkšterna nei du, nei vienas Pv. Ka neturėjau kap sakyt, tai tep ir térkšterėjau Pv.